Į verslą ir pasaulį žvelgiama egocentriškai – per siauros asmeninės naudos prizmę.Beveik visada - iš viršaus žemyn: pačiame viršuje sėdi direktorius, žemiau - finansų vadovas ir pardavimų vadovas, jie vadovauja žemesnio rango vadovams, šie vadovauja dar žemesniems.Taip įsitvirtino pirmasis, šiandien visų pripažintas klaidingu, vadovų tikėjimas, prieštaraujantis gamtos mokslams. Mintis, kad žmogus yra Visatos valdovas, ilgainiui suformavo egocentristinę pasaulėžiūrą. Šiais laikais ji ypač suvešėjo JAV kultūroje...socialinio darvinizmo vedini, vadovai ėmė tikėti, kad jei nori gerai valdyti, turi efektyviai išnaudoti kiekvieną individą ir tarp jų sudaryti konkurenciją, kad iškiltų „geriausieji“.mažos įmonės gali įgauti pagreitį, veikiamos savininko.Tačiau jei įmonė pasiekia kritinį dydį ar masę (yra įrodymų, kad tai prasideda įmonei pasiekus 120- 150 darbuotojų), tada ją ima veikti kiti dėsniai.